Kai masažuotojas bėga nuo kliento

Straipsnio autoriai: Ilja Berlin, Julija Tareilė

Šis straipsnis skirtas Jums

Nesvarbu kas jūs esate: masažuotojas ar kitos profesijos (nesusijusios su medicina) atstovas, šis straipsnis jums bus įdomus. Straipsnyje išdėstyti problemų sprendimo principai, kurie gali būti pritaikomi kitų profesijų srityse. Straipsnyje aprašyta tikra, unikali istorija, kuri palies jūsų širdį. Norėčiau, kad šis straipsnis padrąsintų ir palaikytų jus sunkiu momentu, o taip pat motyvuotų jus siekti aukštesnių karjeros tikslų. Jūs galite man paprieštarauti: „Aš nesiekiu jokių karjeros tikslų ir jokių problemų man spręsti nereikia…“. Tuomet straipsnis parodys jums masažuotojo darbą iš vidaus, jūs pamatysite klientams nematomą masažuotojo darbo pusę ir sužinosite, ką jaučia masažuotojai, dirbdami su nepagydomais pacientais.

Jeigu esate masažuotojas arba mano mokinys

Prisipažinsiu, kad kurdamas šį straipsnį pirmiausiai pagalvojau apie Tave, mielasis kolega ar mokiny. Tau teko arba teks susidurti su klientais, kurie yra nepagydomi. Tokiu atveju, padėtis tau gali pasirodyti beviltiška ir norėsis pabėgti… Rašau šį straipsnį, nes mane neramina tai, kad Lietuvoje nėra daug masažo meistrų, sugebančių aptarnauti „sunkius ligonius“. Kalbu ne apie masažo techniką ir profesinę kompetenciją, o apie baimę. Kiek daug yra atsisakoma masažuoti sunkiomis ligomis sergančių pacientų? Tikiu, kad po šio straipsnio Tavo atsakymas bus „Taip, noriu masažuoti sunkiai sergantį pacientą!“ Šiame straipsnyje aptarsime emocijas, kurias gali patirti dirbdamas su nepagydomais ligoniais ir kaip išlipti iš emocinės duobės. Čia rasi daug naudingų įžvalgų, padėsiančių Tau darbe. Svarbiausia yra tai, kad aš noriu padrąsinti Tave ir motyvuoti sunkiausiai įveikiamiems karjeros tikslams! Jeigu nekelsi sau ir nesieksi aukštų tikslų, būsi vidutinio lygio specialistas.

Pasisveikinimas su baime

Buvau iškviestas į vieną iš slaugos ligoninių atlikti masažą pacientei, kuri yra vegetacinės būklės. Tai yra tas atvejis, kai masažuotojas gali tapti labai užimtas, kad tik nereikėtų dirbti su tokiu pacientu. Apie vegetacinę būklę yra daug straipsnių internete ir aš jų necituosiu. Trumpai tariant, tai būklė, kai pacientas yra be sąmonės, tačiau jo akys atmerktos, visi jo atliekami judesiai yra nevalingi. Teoriškai, toks ligonis nesuvokia aplinkos, nereaguoja į ją, negali bendrauti.

Prieš pradedant masažo kursą, visada atlieku diagnostiką. Apie diagnostikos svarbą skaitykite straipsnį: „Kodėl reikalinga apžiūra prieš atliekant masažo kursą?“. Atvykęs į ligoninę pamačiau pacientę, žiūrinčią į vieną tašką ir dukterį su viltimi ir dideliu prašymu akyse: „Gal masažo pagalba įmanoma nors kiek padėti mamai?“. Šiek tiek apie pacientę (su medicininių terminų paaiškinimu): padaryta tracheostoma (tai vamzdelis skirtas užtikrinti kvėpavimui ir bronchų valymui), dešinės pusės spastinis paralyžius (dešinė ranka ir koja pastoviai įtemptos), kairės pusės vangus paralyžius (kairė ranka ir koja nevaldomos ir visai nejuda). Dešinėje rankoje jau susidarė raumenų kontraktūros (kai raumuo yra sustingęs vienoje padėtyje). Kaip tai įvyko? Pacientė pateko į avariją ir tik medikų dėka liko gyva, buvo stipriai sumušta galva, plyšo blužnis, todėl buvo atlikta ne viena operacija galvos ir pilvo srityje. Teoriškai,  tai yra pasmerktas žmogus būti be sąmonės visą likusį gyvenimą. Matant tokį ligonį, jums yra svarbu neišsigąsti ir nepabėgti nuo jo. Jūs galite būti vienas iš tų nedaugelio specialistų, kuris jam padės.

Kaip nukauti tą baisųjį drakoną?

Sveikinu tave, kad nepabėgai ir nusprendei dirbti su pacientu! Paciento liga tave gąsdina lyg 20 metrų ūgio drakonas, besispjaudantis ugnimi, tačiau tu nusprendei stoti į kovą prieš jį. Prieš pradedant masažo kursą ar bet kokį kitą darbą turi atlikti 3 žingsnius (neskaitant diagnostikos): surinkti informaciją apie ligą ir jos gydymo būdus, iškelti tikslus ir sukurti veiksmų planą.

Išsivadavimas iš grandinių

Atliekant pirmą žingsnį, teko paskaityti apie vegetacinę būklę ir apie tai, kokia ji yra beviltiška. Tačiau už akies užkliuvo tai, kad yra užfiksuota keletas retų atvejų, kai žmonės išeina iš jos. Taigi, manyje užgimė viltis, kad galiu padėti. Net keletas atvejų iš milijono tau turi būti vilties šaltiniu. Tikrindamas spastiškos kojos raumenų tonusą diagnostikos metu, norėjau sulenkti ją. Man nepavyko, todėl nepaisydamas teorijos, paprašiau pacientės, kad ji atpalaiduotų raumenis ir ji atpalaidavo. Teoriškai tai yra neįmanoma, tačiau tai įvyko. Pacientė sureagavo į žodžius, nepaisant to, kad teorija suteikė rėmus, pagal kuriuos, pacientai, turintys vegetacinę būklę, į žodžius nereaguoja. Jeigu tu dirbi tik tikėdamas teorija, tu esi tarsi prirakintas grandine. Nebijok užeiti už teorijos ribų, išsivaduok iš grandinės, suprask, kad viskas yra įmanoma. Aš pažiūrėjau į teoriją iš šalies ir pasakiau: „Kodėl turiu patikėti, kad tai yra neįmanoma?“ Kai užeini už teorijos ribų, problema neatrodo tokia baisi ir neįveikiama. Tu jau nesi paralyžiuotas baimės. Viltis bus tavo varomoji jėga, kovojant su paciento problema (tuo milžinišku drakonu). Tik viltis gali tau padėti iškelti aukštus tikslus.

Tikslų rūšys

Nepasieksi aukštų rezultatų, neiškėlęs atitinkamų tikslų ir nesukūręs veiksmų plano. Patariu tau iškelti dviejų rūšių tikslus: mažus ir labai aukštus. Mažais tikslais vadinu tuos, kurie yra teoriškai ir praktiškai pasiekiami.
Išsikėliau tokius mažus tikslus:

• Pagerinti kraujotaką ir limfos apytaką tam, kad audiniai būtų labiau aprūpinti deguonimi ir maistinėmis medžiagomis;
• Sumažinti įsitempusių raumenų įtampą ir sumažinti raumenų kontraktūras.

Kas gali būti sudėtingiau, nei nuskristi į Marsą

Prieš kalbant apie aukštų tikslų kėlimą, pripažinkime faktą: mokslas nėra pilnai ištyręs masažo poveikio. Masažui jau keli tūkstančiai metų. Jis buvo taikomas ir turėjo poveikį dar iki universitetų ir mokslininkų atsiradimo. Mokslininkai XX amžiuje pradėjo tirti masažo poveikį ir tik prieš keletą metų pateikė išvadas, kurios mums ankščiau buvo žinomos, tik tuo metu nebuvo moksliškai pagrįstos. Kitaip tariant, mokslininkai dar nėra iki galo ištyrę kaip jūs galite padėti savo pacientams. Mokslas negali pilnai atsakyti į klausimus: „Kokius tikslus tu gali pasiekti?“ ir „Kokių tikslų tu negali įgyvendinti?“. Labai aukštais tikslais vadinu tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio yra nepasiekiami ir neįmanomi (nes mokslas dar neištyrė tokio masažo poveikio). Po kelių dešimtmečių jūsų keliami aukšti tikslai gali būti pripažinti mokslo, kaip laisvai pasiekiami. Tu bet kuriuo atveju turi išeiti už teorijos ribų keldamas aukštus tikslus.
Išsikėliau tokį didelį tikslą:

• Paskatinti galvos smegenų audinių regeneracijos (atsistatymo) procesus, veikiant taškus ir nervines galūnes (receptorius), esančius kūno ir galvos odoje, atpalaiduojant raumenis ir fasciją (jungiamąjį audinį), gerinant kraujotaką. Paprastai tariant, paskatinti galvos smegenų sveikimą veikiant kūną.

Didelis tikslas apibrėžia jūsų viltį ir tampa jos išraiška.

Kokia prasmė yra kelti tokius aukštus tikslus?

Aukštieji tikslai tave paskatins atlikti savo darbą žymiai geriau, nei tu būtum jį atlikęs iškėlęs tik mažus tikslus. Aukštieji tikslai skatina mus tobulinti savo žinias. Aukštieji tikslai kelia mums klausimų. Kaskart rasdami atsakymus, mes šiek tiek pakeliame savo kvalifikaciją. Aukštieji tikslai skatina mus peržiūrėti savo esamas žinias ir įgūdžius. Jei mums trūksta žinių ar įgūdžių aukštam tikslui pasiekti, mes turime stimulą –pagilinti savo žinias, ar patobulinti įgūdžius. Visų svarbiausia yra tai, kad aukštieji tikslai mobilizuoja mus pilnai: mes dirbame pilnu pajėgumu (ne fizinės jėgos prasme), mes darome viską, ką tik galime padaryti ir darome tai geriausiai, kaip tik galime padaryti. Kaip minėjau anksčiau – iš vilties gimsta aukštieji tikslai. Tačiau, paradoksalu yra tai, kad aukštieji tikslai stiprina viltį. Tai vienas kitą skatinantys ir papildantys dalykai. Aukštieji tikslai tarsi pasako: „Aš noriu įgyvendinti tai, kuo tikiu!“

O ką, jeigu aš iškelsiu aukštus tikslus ir nepasieksiu jų?

Būdamas adekvačiu žmogumi tu suvoki, kad tikimybė pasiekti aukštus tikslus yra mažesnė, nei 1%. Kaip minėjau aukščiau, tu būsi pilnai atsidavęs darbui, tik iškėlęs aukštus tikslus. Bet kuriuo atveju, tu atliksi savo darbą geriau, nei atliktum, iškėlęs tik mažus tikslus. Be to suprask, jei nepasieksi aukštų tikslų, tai nereiškia, kad tu pralaimėjai.

Paskelbkime karą baisiajam drakonui!

Veiksmų planą sudaro masažo technika (ką tu darysi kiekvieno seanso metu) ir masažų dažnis. Apie masažo techniką sužinosite Grand Meistrų Masažo kursų metu. Čia technikos neminėsime. Kad geriau įsivaizduotumėte,  kaip vyko visas reabilitacijos procesas, paminėsiu masažų dažnį. Per visą laikotarpį buvo atlikti 5 masažo kursai po 15 seansų. 15 seansų buvo atliekama kasdien (darbo dienomis). Po 15 seansų kurso buvo 6 savaičių pertrauka iki kito kurso.

Karo filosofija

Prieš kalbėdami apie karą prieš ligą, aptarkime kokios gali būti taikomos filosofijos. Masažuotojai taiko vieną iš dviejų filosofijų:

1. Aš kovoju prieš ligą. Aš turiu įveikti ligą. Pacientas ir jo kūnas man padeda arba trukdo kovoti prieš ligą.
   Tai agresyvi filosofija, orientuota tiesiogiai į kovą prieš ligą. Masažuotojas mato ligą kaip objektą, kurį jis turi įveikti. Masažuotojas, atlikdamas masažą, tarsi nori priversti kūną pasveikti. Šią filosofiją turintis masažuotojas gali naudoti stiprius ir jėga paremtus masažo judesius. Patį masažą paciento kūnas gali priimti kaip prievartą, kas gali privesti net iki neigiamo rezultato. Karjeros pradžioje vadovavausi šia filosofija. Mane išgelbėjo tai, kad jaučiau saiką, dozuodamas masažo krūvį, todėl niekam nepakenkiau. Su metais priėjau prie žemiau aprašytos filosofijos.
2. Aš padedu paciento kūnui kovoti prieš ligą ir žingsnis po žingsnio įveikti ligą. Tik supratęs paciento kūną aš galiu jam padėti.
   Ši filosofija orientuota į pagalbą kūnui, įsiklausimą į jo siunčiamus signalus. Kūnas nėra masažuotojo priešas, trukdantis jam pasiekti gerą rezultatą. Masažas šiuo atveju turi mažiausiai prievartos elementų. Masažuotojas supranta paciento kūną ir skiria atitinkamą krūvį.

Nenoriu nuvertinti pirmosios filosofijos, ji tikrai yra geresnė už formalų, mechaninį masažo atlikimą. Tam tikrais atvejais ši filosofija gali padėti. Kiekviena filosofija yra tam tikras masažuotojo raidos etapas. Norėdami pagydyti sunkiai sergantį ligonį, turite vadovautis tik antrąja filosofija, kitu atveju rezultatas bus neigiamas. Vėliau dar paminėsiu, kaip taikiau antrąją filosofiją, dirbdamas su šia paciente.

Karo pradžia

Prieš pradėdamas pirmąjį masažo kursą buvau 18 metų patirtį turintis meistras. Nepaisant to, kurso pradžioje labai jaudinausi. Tokiais atvejais mes jaudinamės dėl dviejų priežasčių: kaip minėjau anksčiau –  teorija nuvertina mūsų darbą ir sako, kad mes negalime padėti pacientui; kita priežastis – atsakomybė už rezultatą. Jeigu jūs jaučiate atsakomybę, reiškia esate teisingame kelyje. Šis jaudulys yra geras ženklas, todėl nereikia jo gėdytis. Viltis padeda suvaldyti emocijas ir pradėti dirbti. Vėliau, viltis mums padeda tęsti darbą ir nesustoti. Mes – medikai, norime atrodyti ramūs pacientų akyse, ir kartais mums pavyksta tokiais „atrodyti“, tačiau viduje mes jaučiame daug emocijų, nes nesame robotai, mes dirbame ne tam, kad tiesiog atliktume savo darbą ir gautume atlyginimą, o tam, kad padėtume pacientui. Mes suprantame, kad galime paveikti ne tik paciento sveikatą, bet ir jo likimą, jeigu jis pasveiks. Mūsų atliekamo darbo svarbos suvokimas uždega ugnį mūsų širdyse!

Pokalbis be žodžių

Kaip minėjau anksčiau, pacientė buvo vegetacinės būklės, tai reiškia, kad ji negalėjo papasakoti kaip jaučiasi, negalėjo atlikti jokių tikslinių gestų, neskleidė jokių garsų. Ji galėjo judinti tik dešinę koją. Kontakto užmezgimas pas mus prasidėjo nuo akių kontakto. Su laiku pradėjau suprasti (labiau tinka žodis – jausti) jos žvilgsnį, kuris papasakodavo, kokia buvo jos nuotaika tą dieną. Kartais jos žvilgsnis atspindėdavo ramybę, kartais dėkingumą man, o kartais liūdesį. Vadovaudamasis antrąja kova su liga filosofija, masažuotojas bando įsiklausyti į paciento kūną. Į didelį krūvį raumenys atsakydavo įtampa, o veikiant juos švelniau, jie labiau atsipalaiduodavo. Tai buvo jos kūno ir mano rankų bendravimas viso seanso metu. Dirbant man pastoviai kildavo mintis, kurią noriu Jums papasakoti: „Jos kūnas yra labai trapus. Jeigu panaudosiu didelę jėgą, norėdamas ištiesinti jos ranką, rankos kaulai sulūš. Ramiau, Ilja, ramiau! Tik nepersistenk!“. Jokios stiprios technikos tokiems pacientams nėra priimtinos! Čia būtinas masažuotojo gebėjimas apskaičiuoti krūvį ir neperdozuoti jį, kitaip galima pakenkti.

Kai bandai nukirsti drakonui galvą, o ji vis nenukrenta

Ne tik jūs galite pajausti paciento nuotaiką. Visi pacientai jaučia jūsų nuotaiką ir energiją, kurią jūs skleidžiate. Pacientė iš manęs galėjo pajausti meilę ir viltį. Jeigu neturėsite vilties, jūsų pacientai jaus, kad jūs netikite tuo, ką darote. Tik nebandykite suvaidinti meilę ir viltį, žmonės iškart pažins tai ir atsisakys jūsų paslaugų, kai pasijaus apgauti. Taip pat mus sieja energetinis kontaktas su pacientais. Mes atiduodame dalį savo energijos kiekvienam pacientui. Sunkiai sergantiems pacientams mes natūraliai atiduodam daugiau energijos. Pirmojo ir antrojo masažo kurso metu, po kiekvieno masažo aš jaučiausi išsunktas. Man jėgas atstatyti padėdavo tik didžiulis pasitenkinimas tuo, ką dariau, žinojimas, kad aš padedu. Mane taip pat palaikė ir viltis, kuri nuolatos ruseno, nepriklausomai nuo aplinkybių. Kiekvienas masažistas turi jausti malonumą, dirbdamas savo darbą – tuomet net po labai sudėtingo seanso Jus lydės tas geras, šildantis jausmas, padedantis ir vėl grįžti, ir vėl stoti į kovą.

Pirmoji pergalė

Po atkaklios kovos prieš ligą, po pirmo kurso (atlikus 15 masažo seansų), mažieji tikslai buvo pasiekti – ištiesinau kai kurias raumenų kontraktūras, pagerinau kraujotaką. Visi liko patenkinti rezultatu – tiek artimieji, tiek aš. Kai vyksta mainai – Jūs duodate didelę dalį savo energijos, tačiau gaunate pasitenkinimą, pergalės jausmą ir paciento, ar jo artimųjų pasitenkinimą rezultatu, jūsų nuovargis greičiau praeis, kad ir kaip bebūtumėte pavargę. Kai suvoki, kad pirmas masažo kursas – tai tik pirmas žingsnis, kovojant prieš paciento ligą, nepergyveni dėl to, kad dar nepasiektas didelis tikslas.

Antras mūšis prieš pailsėjusį drakoną

Grįžęs pas pacientę atlikti antrą masažo kursą (dar 15 seansų) buvau labai nustebęs. Pacientė mane atpažino ir nusišypsojo mane pamačiusi! Rašau apie tai, nes teoriškai, vegetacinę būklę turintis pacientas nereaguoja į aplinką ir neatlieka jokių valingų judesių. Teoriškai, šis reiškinys (kad mane atpažino ir man nusišypsojo) yra neįmanomas. Kaip minėjau anksčiau, tai jūsų pasirinkimas: ar būti įkalintiems į teorijos ribas, ar turėti viltį. Šis pacientės pasisveikinimas su manimi sustiprino mano viltį.

Kol nedirbau su paciente (6 savaičių pertraukos metu), tas baisusis drakonas grįžo į kai kurias savo pozicijas – tam tikri raumenys vėl įsitempė ir vėl juos reikėjo man atpalaiduoti. Per 15 seansų vėl pavyko pasiekti mažuosius tikslus: pagerinti kraujotaką ir atpalaiduoti raumenų kontraktūras – vėl išsitiesė dešinioji ranka ir pradėjo lengviau lankstytis kojos, kairiosios rankos pirštai vėl galėjo būti sulenkiami.

Vienas mūšio lauke – ne karys

Darbas su sunkiai sergančiais pacientais – komandinis darbas. Vienas iš komandos narių – kineziterapeutas(ė). Neminėsiu kineziterapeuto svarbos reabilitacijos procese, apie tai jūs jau žinote. Taip pat svarbūs komandos nariai – paciento šeima. Straipsnyje „Masažas po insulto“ minėjau paciento artimųjų svarbą reabilitacijos procese. Šeimos nariai gali atlikti jūsų skirtas namų užduotis, pavyzdžiui, atlikti pacientui jūsų rekomenduotus pratimus. Taip pat, jūs galite konsultuoti šeimos narius paciento priežiūros klausimais. Šeimos narių atliekami namų darbai gali pagerinti paciento reabilitacijos procesą. Neįveiksite to baisaus drakono (ligos), jei būsite vienišais herojais.

Apart kineziterapeutės, mano komandoje buvo dvi pacientės dukros ir jų vyrai. Apie šių nuostabių, pacientės artimųjų žmonių, dalyvavimą reabilitacijos procese papasakosiu netrukus.

Meilė – galingiausias ginklas prieš ligą

Šiame straipsnyje labai noriu įamžinti pacientės artimųjų meilės ir atsidavimo pavyzdį, kuris nepaliks jūsų abejingais. Dukros budėjo šalia pacientės kasdien – pusę savaitės viena dukra, kitą pusę savaitės budėjo kita dukra. Viena dukra važiavo tiesiai po darbo pas mamą ir būdavo su ja iki vėlyvo vakaro. Kita dukra gyveno kitame mieste (labai toli nuo Vilniaus), todėl dirbo slenkančiu grafiku ir atvykdavo pas mamą kelioms dienoms. Mano pacientė buvo apsupta meilės kiekvieną dieną. Dukros maitino mamą naminiu maistu ir žaliaisiais kokteiliais (pro vamzdelį), glostė ją, atlikdavo pratimus, bendravo su ja, pasakojo jai apie save. Dukros tikėjo, kad mama jas girdi ir supranta, ir jos neklydo. Dukrų vyrai padėjo antrosioms pusėms morališkai ir finansiškai: leido būti su mama tiek, kiek jos norėjo, nevaržė šio noro, kantriai laukė grįžtančių namo, palaikydavo ir išklausydavo savo žmonas.

Dirbdamas su paciente stebėjau vienišas palatos kaimynes, kurių niekas nelankė, arba lankė labai retai. Mačiau jų liūdnus žvilgsnius, stebinčius mus. Vieninteliai žmonės, kurie prie jų prieidavo – medicininis personalas. Dvi palatos kaimynės mirė. Trečioji kaimynė prašė Dievo garsiai, kad ją paimtų kuo greičiau. Dievas tyčia jos neėmė… Supratau, kad sunkiai sergančio ligonio gyvenimo trukmė priklauso nuo to, ar jis jaučiasi mylimas ir kam nors reikalingas. Mano pacientė jautėsi mylima ir apsupta rūpesčio, ji nebuvo palikta likimo valiai.

Mielosios pacientės dukros (saugodamas mediko paslaptį, neminėsiu Jūsų vardų), ačiū Jums labai už Jūsų rūpestį ir atsidavimą mamai! Ačiū, kad paaukojot 2 asmeninio gyvenimo metus, būdamos su ja! Ačiū už Jūsų meilę ir viltį! Jūsų meilės, atsidavimo ir rūpesčio pavyzdį prisiminsiu visą gyvenimą!

Baisųjį drakoną galima įveikti kitaip

Dirbdamas su paciente mąsčiau: Kokiais būdais (be masažo ir kineziterapijos) galima būtų įveikti tą baisųjį drakoną (ligą)? Konkretūs klausimai skambėjo taip: Kokiais būdais galima būtų paskatinti galvos smegenų gijimą? Kas galėtų paveikti organizmą iš vidaus, kad jis pradėtų sveikti? Jeigu išmoksite užduoti teisingus klausimus, atsakymai ateis reikiamu laiku. Ateidamas atlikti trečią masažo kursą (15 seansų), turėjau atsakymus į aukščiau minėtus klausimus.

Buvau perskaitęs David Perlmutter knygą „Planas sveikam gyvenimui“, kurioje buvo papasakota, kaip autoriaus siūlyti mitybos principai gali paveikti galvos smegenų regeneracijos (atsistatymo) procesus. Šis autorius parašė bestselerį „Tylieji smegenų žudikai“. Necituosiu knygos šiame straipsnyje. Pasidalinau atradimais su komanda, suteikiau reikiamą informaciją. Pacientės dukros jau žinojo ir taikė tam tikrus, knygoje aprašytus, principus mamai. Jeigu pacientė nebūtų maitinama naminiu, sveiku maistu, tikriausiai, ji nenugyventų iki mano masažų.

Kai baisusis drakonas beveik nugalėtas

Noriu paminėti stebuklingą įvykį, kuris įvyko trečiojo masažo kurso pabaigoje. Buvo 12 ar 13 seansas, pacientė buvo geros nuotaikos. Dukra paprašė: „Mama, pasakyk Ilja „Labas““. Pacientė atsakė „Labas“. Aš apstulbau, negalėjau patikėti! Teoriškai tai buvo neįmanoma! Dar kartą noriu pabrėžti, kad pasak teorijos, vegetacinę būklę turintys ligoniai, negali reaguoti į aplinką ir tuo labiau, kalbėti. Šiuo atveju, gyvenimas nuginklavo teoriją – pacientė sureagavo į prašymą ir ištarė žodį „Labas“. Šis įvykis sustiprino mano viltį, kad pacientė pasveiks. Pasijutau taip, lyg nedaug trūksta iki to, kad tas baisusis drakonas būtų nugalėtas!

Norint šaudyti iš lanko reikia pasirūpinti strėlėmis

Ketvirtą masažo kursą teko pradėti vėliau, nes pacientė buvo susirgusi plaučių uždegimu. Po ligos, pacientės kūnas buvo nusilpęs. Atėjo laikas man permąstyti savo darbo taktiką. Tai svarbus momentas kiekvieno meistro darbe. Paaiškinsiu metaforiškai. Norėdami šauti į drakoną iš lanko, turite turėti pakankamai strėlių. Masažuotojas turi turėti pakankamai įgūdžių, prieš pradėdamas dirbti su sunkiai sergančiu pacientu. Šie įgūdžiai įgaunami kvalifikacijos kėlimo kursų ir privačių konsultacijų metu. Jeigu jūs šaudysite iš lanko kreivomis, nekokybiškomis strėlėmis, nei viena iš jų nepasieks tikslo. Nesvarbu, ar jūs paleisite į orą 100 nekokybiškų strėlių, ar tik kelias, rezultatas bus toks pat. Todėl masažuotojas turi mokėti kokybiškai atlikti masažą. Nesvarbu kiek kvalifikacijos kėlimo kursų jis turėjo ir kiek sertifikatų surinko. Svarbu tik tai, ką jis išmoko keldamas kvalifikaciją. Galima atlikti daug prasmės neturinčių masažo technikų ir judesių, kurie nepadės pasiekti rezultato.

Įsivaizduokime, kai po kelių kovų karys, lankininkas, nusprendė peržiūrėti savo amuniciją ir apsirūpinti strėlėmis. Jis išima visas strėles iš strėlinės, peržiūri jas, kreivas strėles išmeta, kad jos neužimtų vietos, o vietoj jų įdeda kokybiškų strėlių. Kiekvienas masažuotojas turi sugebėti peržiūrėti savo atliekamo masažo metodiką, pašalinti konkrečiam pacientui neefektyvias technikas ir parinkti efektyvias. Peržiūrėjęs savo atliekamą masažą, atsisakyti jokių technikų nereikėjo, nes jos davė gerą rezultatą. Nusprendžiau pridėti porą papildomų technikų, susijusių su taškiniu masažu. Tam tikri biologiškai aktyvūs taškai kūne yra susiję su galvos smegenimis, juos nusprendžiau masažuoti papildomai. Šis pokytis iškart man padėjo pajausti didesnį pasitenkinimą atliekamu darbu, nes jaučiausi, kad darau viską, kas tik įmanoma.

Kai norisi pabėgti

Atvykus atlikti penktą masažo kursą, pamačiau pacientę prastos būklės: nevalingi judesiai praktiškai išnyko, taip pat išnyko kosėjimo refleksas – ji nustojo atsikosėti, galėjo pradėti dūsti nuo susikaupusių skreplių ir nepradėdavo kosėti. Šis faktas kėlė man nerimą. Pacientės žvilgsnis buvo liūdnas. Pajutau, lyg pacientė jautė neviltį ir buvo pasidavusi.

Aš irgi pajutau neviltį. Pradėjo kilti iš pasalų mintys: „Viskas prarasta. Gal man neverta tęsti darbo? Gal nutraukti šį kursą ir daugiau su ja nedirbti?“ Tai buvo sunkiausias momentas, kurį teko patirti dirbant su paciente. Norėjosi viską nutraukti ir pabėgti. Tačiau, to neįvyko.

Kova iki pabaigos

Susivaldžiau ir pasakiau sau, kad pabėgti yra pats lengviausias sprendimas. Taip, sunku matyti pacientę dar sunkesnės būklės, nei pradžioje, sunku matyti kaip ji kankinasi. Sunku, kai suvoki, kad tas baisusis drakonas beveik mus nugalėjo. Buvo pasirinkimas: pabėgti arba kovoti iki galo. Prisimenu, kai pasakiau sau: „Aš kovosiu iki galo! Kol aš galiu kovoti, tol kovosiu, kol liga nenužudė pacientės, tol kovosiu!“. Pasakęs sau šiuos žodžius pajutau palengvėjimą. Kai abejonių nelieka ir sprendimas kovoti priimtas, ateina jėgos atlaikyti šią kovą. Pažvelgiau į tą baisųjį drakoną ir supratau, kad jis gali laimėti karą (pacientė gali nepasveikti), tačiau jis nepalauš manęs. Priėmę sprendimą kovoti iki galo, jūs pajausite vidinę stiprybę, kurią linkiu jums visiems atrasti. Kiekvienas iš jūsų tai gali! Atlikau visus suplanuotus masažo seansus.

2019 m. rudenį pacientė mirė nuo plaučių uždegimo. Šiandien mano sąžinė yra rami, nes dirbdamas su paciente, padariau viską, ką galėjau ir kovojau iki pabaigos. Šioje kovoje buvo svarbu ne laimėti prieš ligą, o paskelbti jai karą ir kovoti prieš ją iki galo. Tik kovodami iki galo, sužinosite, ar įmanoma įveikti tą, jūsų baisųjį drakoną.