Masažo profesionalų svetainė
Susisiekite su mumis+370 65 60 57 57
Projektui GerasMasažas
jau 8 metai
Dirba meistrai, turintys
medicininį išsilavinimą
17 metų darbo patirtisGalioja privatūs sveikatos
draudimai

Masažas po insulto

Gydomasis masazasŠio masažo apimtis priklauso nuo paralyžiaus laipsnio. Masažas yra derinamas su pratimų kompleksu. Masažuojamos ne tik paralyžiuotos galūnės, taip pat atliekamas galvos, sprando, pečių ir nugaros masažas, kurio bendra trukmė: 1,5 val.- 2 val. Kaina: 30 €- 40 € (103,58 Lt- 138,11 Lt).
Atvykimo į namus kaina: 5 €- 10 € (17,26 Lt- 34,53 Lt).
Pratimų komplekso sudarymo ir apmokymo kaina: 40 € (138,11 Lt).

 

Straipsnio autoriai: Ilja Berlin ir Vida Platūkienė

Jeigu jūs susidomėjote šiuo straipsniu, gali būti, kad jūsų artimieji arba jūs patys patyrėte insultą. Kalbėsime apie hemoraginį insultą, po kurio dažnai ligoniui paralyžiuoja vieną kūno pusę. Kitos insulto formos yra lengvesnės, ir žmogus sveiksta greičiau. Suprantu, kokį didelį stresą išgyvenate, kaip jums sunku, todėl šis straipsnis padės suprasti, ką jaučia žmonės, patyrę insultą, bei jų artimieji, koks yra reabilitacijos procesas ir kaip jį paspartinti. Kalbėsime, kokią didelę reikšmę ligoniui turi artimųjų pagalba bei moralinė parama.

Jei jūs patys patyrėte insultą ir jau skaitote šį straipsnį, aš jumis žaviuosi, nes nedaugelis po insulto gali skaityti. Džiugu, kad jūs ieškote galimybių, kaip greičiau pasveikti. Tikiuosi, kad šiame straipsnyje atsakysiu į daugelį jūsų klausimų.

 
Masazas po insulto
Svarbiausia – tikėti, kad pasveiks
Dirbu ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam lygmeny, nes paciento bei jo artimųjų tikėjimas, jog jis pasveiks, iš tiesų padeda sveikti. Tenka dirbti ne tik su pacientu, bet ir su jo artimaisiais bei aiškinti šio tikėjimo svarbą. Vienas mano pacientas buvo labai palūžęs, netikėjo, kad gali pasveikti. Po masažų kurso, kitų procedūrų jis jau buvo tiek sustiprėjęs, kad galėtų vaikščioti. Paėmiau iš jo ramentus ir pasakiau, kad jis gali eiti pats. Jis žengė kelis žingsnius, tačiau negalėjo patikėti faktu, kad eina. „Tai neįmanoma,“ – tarė jis. Kūnas sveiko, bet pacientas buvo labai dvasiškai palūžęs ir netikėjo, kad gali pasveikti. Jam faktas, kad jis vaikšto be ramentų pasirodė atsitiktinumas. Tikėjimas „Aš pasveiksiu“ spartina sveikimo procesą, nes skatina biocheminius procesus, padedančius kūnui sveikti. Taigi, tikėjimas yra labai svarbus, ir šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip šį tikėjimą didinti.

 

Kaip jaučiasi patyręs insultą pacientas
Patyrusiam insultą įvyksta biocheminiai pokyčiai smegenyse, todėl anksčiau buvęs judrus, linksmas žmogus tampa jautrus, irzlus, pesimistas. Buvęs tvirtas dabar sėdi, liūdi, verkia.
Esant tokios būsenos lengva įsiteigti sau, kad jau nebepasveiksiu, kad toks ir liksiu visą gyvenimą. Šita mintis yra labai pavojinga, nes ji lėtina sveikimo procesą. Jeigu tikėjimas pasveikimu skatina sveikti, tai netikėjimas veikia atvirkščiai – lėtina sveikimo procesą.
Atsiranda kaltės jausmas, pacientas mano, kad apkrauna savo artimuosius, ir jam tampa dar sunkiau.

 

Kaip padidinti paciento tikėjimą, kad jis/ji pasveiks
Ši užduotis dažniausiai tenka jums – artimiesiems, dėl to, kad jūs praleidžiate daug laiko su pacientu.
Visų pirma, patikėkite patys, kad pacientas pasveiks. Jums nepavyks perduoti tikėjimo, kurio patys neturite. Jūsų balso tonas išduos, kad jūs tik formaliai sakote, kad pacientas bus sveikas, o iš tikrųjų tuo netikite. Pacientas nepatikės jūsų žodžiais. Kai žodžiai „Tu pasveiksi, tau pavyks, viskas bus gerai“ eina iš širdies, jų poveikis visai kitoks. Jūs perduodat ne tik žodžius, bet šilumą, rūpestį ir tikėjimą.
Antrasis etapas – tai dažnas anksčiau minėtų žodžių kartojimas. Nebus taip, kad po vieno pasakymo pacientas pradės tikėti, kad pasveiks. Reikės tai pakartoti daug kartų. Kol pasąmonė tos informacijos nepriims, ji nepradės veikti. Jeigu kartosite žodžius „Tu pasveiksi, tau pavyks, viskas bus gerai“ tris kartus per dieną, tai po kelių savaičių ar mėnesio pacientas patikės. Jeigu kartosite dvigubai dažniau, pacientas patikės dvigubai greičiau.

 

Sukurkite gerą psichologinę atmosferą
Antroji pagrindinė jūsų užduotis – sukurti teigiamą psichologinę atmosferą. Nuo psichologinės atmosferos, kaip ir nuo tikėjimo, priklauso sveikimo greitis.
Jūsų, artimųjų ar giminaičių, užduotis – neparodyti, kaip jums sunku. Net jei neparodysite, kad jums sunku, bet taip galvosite, ligonis jaus, kad jis jums našta ir gadina gyvenimą. Jūs privalote padirbėti su savimi ir pasakyti sau, kad tas sunkus laikas praeis ir padarysim viską, kad artimasis kuo greičiau pasveiktų.
Jei ligonis kaltina save, turite jam pasakyti: „Tu tikrai nekaltas, tu negalėjai numatyti, kad taip atsitiks, mes tą išgyvensim.“ Bet kokiu atveju jūs turite vengti kaltinimų, nes kaltinimai žmogų visiškai sužlugdys.
Kalbėti apie psichologinės atmosferos sukūrimą paskatino įvykis iš mano praktikos. Vienas mano pacientas po patirto insulto atsikraustė gyventi pas savo sūnų. Sunus nuolat kaltino tėvą, jog šis nieko nedaro, kad pasveiktų ir kalbėjo su tėvu pakeltu tonu. Sunus taip norėjo padėti tėvui, jog manė, kad pakeltą toną tėvas greičiau išgirs, bet buvo atvirkščiai. Bloga psichologinė atmosfera žlugdė pacientą. Pacientas neiškentė viso to ir pabėgo gyventi pas kitą sūnų.
Jausdamas meilę ligonis sveiksta greičiau, todėl reikia naudoti daug fizinių kontaktų: šypsotis, liesti, apkabinti, drąsinti. Kūnas nors ir lėtai, nors ir su liekamaisiais reiškiniais, bet gyja, kai žmogus jaučia labai daug meilės ir moralinio palaikymo.

 

Motyvuokite pacientą
Masazas
Po insulto pacientas dažniausiai praranda ryšį su ateitimi. Jis/ji galvoja apie savo ligą tiek daug, kad pamiršta mąstyti apie ateitį ir kurti ateities planus. Ateities planai yra viena iš geriausių motyvacijų sveikti. Sveikimas turi turėti prasmę. Prasmės neturėjimas gali paskatinti depresijos atsiradimą. Padėkite atsakyti pacientui įį šiuos klausimus: „Ką aš veiksiu, kai pasveiksiu? Kur aš gyvensiu? Kaip pasikeis mano gyvenimas?“. Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus padės pacientui atgauti gyvenimo prasmę.
Taip pat pacientą galima motyvuoti įvykiu, kuris įvyks, kai tik ligonis pasveikus. Pateiksiu paprastą pavyzdį: „Kai tu galėsi vaikščiuoti ir geriau jausiesi, mes galėsime nuvažiuoti į Turkiją (ten, kur pacientas labai nori nuvykti)“. Tai suteikia papildomą prasmę pasveikti, nes pacientas nori patirti kelionės įspūdį, nori išgyventi tuos malonumus. Tokios svajonės gali stipriai įkvėpti.

 
Reabilitacija sanatorijoje
Kiekvienas asmuo, patyręs insultą, turi galimybę pasinaudoti valstybės teikiama nemokama reabilitacija kurortiniuose miestuose. Kurortinius miestus akcentuoju todėl, kad ten daug švaresnis oras bei aplinka, dažnai yra galimybė pasinaudoti mineraliniais vandenimis. Artimiesiems lankyti gal bus ir sudėtingiau, bet pacientui kurortinio gyvenimo ritmas ir teikiami privalumai bus tik į naudą.

 

Reabilitaciją namuose suskirstysiu į tris etapus.
1 etapas: Reabilitacija po sanatorijos
Patyręs hemoraginį insultą žmogus kurį laiką lieka prikaustytas prie lovos, paralyžiuotas. Dažnai ir po specializuotos stacionarios reabilitacijos, t.y. po sanatorinio gydymo, ligonis dar negali vaikščioti, pusė jo kūno dar būna paralyžiuota. Svarbu toliau tęsti reabilitacijos procesą, t.y., masažą po insulto ir fizinius pratimus. Pratimai gali būti nuo lengvų, paprastų mostų iki sudėtingesnių, atliekamų su artimųjų pagalba.
Nuolat dirbame su paciento mintimis, jį stengiamės įtikinti, kad būtinai pasveiks. Kai ateinu pas pacientą, mes apie tai šnekamės, bet aš būnu su juo tik pora valandų, o visas darbas pozityviai nuteikti žmogų tenka artimiesiems.

 

Masažas po insulto gali trukti iki 1,5 valandos, jis daug apimantis, tačiau nėra intensyvus, atliekamas sėdinčiam arba gulinčiam pacientui.
Pratimų kompleksas gali užimti keletą valandų per dieną. Kodėl tiek ilgai? Paaiškinsiu tai labai paprastai. Net minimaliai judantis, į lauką neišeinantis žmogus namuose atlieka daugybę judesių: pabunda, nueina iki vonios, nusiprausia, valgyt pagamina. Vaikštant po butą, net neišeinant į lauką vis tiek tam tikra distancija nueinama. O jeigu nejudrų gyvenimo būdą gyvenantis žmogus išeina į lauką ir nueina į parduotuvę, jis atlieka dar daugiau judesių! Šis paprastas pavyzdys rodo, kiek daug tūkstančių judesių per dieną mes atliekame ir nesusimąstome apie tai, tai vyksta natūraliai. Pacientas po insulto visą dieną tik guli arba sėdi, jis/ji neatlieka tų paprastų judesių, todėl silpsta raumenys, trinka kraujotaka. Nejudėjimą medikai pripažįsta kaip kelią žemyn, žlugimą. Žmogų apima depresija, nes nejudant nesiskiria malonumo hormonas endorfinas. Ilgesnė, net ir labai paprasta mankšta nors truputį kompensuos nejudrumą, suaktyvins kraujotaką, neleis susidaryti praguloms. Ir, žinoma, suteiks teigiamų emocijų.
Visą laiką nepamirškite ligonio higienos, juk pats nusiprausti jis dar negali.

 

2 etapas: Reabilitacija, kai ligonis pradeda vaikščioti

Medikamentinio gydymo, masažų, mankštos ir vidinių pastangų dėka ligoniui atsigauna koordinacija, raumenys, žmogus su ramentais, vaikštyne ar pagaliau su lazda pradeda vaikščioti. Tai jau kitas reabilitacijos etapas. Reikia skatinti kuo daugiau judėti: iki tualeto, iki lango. Jūs turite pagirti, paskatinti, pasidžiaugti kiekviena nueita atkarpa. Žinoma, patogu pacientui atnešti valgyti į lovą, bet jeigu jis jau paeina, reikia pakviesti, kad valgytų su visais prie bendro stalo – tai leis pasijusti pilnaverčiu šeimos nariu ir bus didelė pergalė prieš ligą. Vaikščiojimas pirmiausia prasideda po butą, pirmyn-atgal, iš vieno kambario į kitą, iš pradžių prižiūrint jums, o vėliau jau žmogus pats vaikšto.
Sergant kai kuriomis ligomis, pvz. osteochondroze, pirmiausia atliekamas masažų kursas, o tik tada rekomenduojami pratimai. Kitaip yra po insulto. Pratimai čia derinami su masažu. Kad nesustingtų raumenys, kad po truputį pradėtų judėti sustingusi pusė, žmogus per dieną turi būti aktyvus 4-5 valandas. Ateinantis kineziterapeutas ar masažuotojas pamokys daryti pratimus, vėliau rekomenduoju juos išmokti artimiesiems ir padėti ligoniui atlikti. Taip sutaupysite pinigų. Rekomenduoju pratimus daryti susikaupus, geriau ne prie įjungto televizoriaus. Kai žmogus mankštinasi negalvodamas, dažnai mechaniškai atlieka tuos pačius judesius, gali net susižeisti. Kaip jau minėjau, po insulto žmogus tampa irzlus, taigi ir muziką mankštai tegul pasirenka pats, o ne jūs nuspręskite, kokios jam reikia muzikos. Kartais erzina bet kokia muzika. Kai žmogus jau nori linksmesnės, judresnės muzikos, reiškia, kad jau atsigauna, sveiksta. Paskatinkime pačiam daryti pratimus, kiek leidžia sveikata. Juk sveikimo procesas tik 10-20 procentų priklauso nuo masažo po insulto, visa kita – nuo paties paciento, kiek jis atlieka pratimus, juda. Todėl labai svarbu jį palaikyti morališkai.
Rytų medicina teigia, kad sveikimo procesui labai svarbi minčių galia, todėl naudinga išmokti autogeninės treniruotės, minčių galia nukreipti energiją į reikiamas kūno vietas, sušildyti jį. Kai kuriems pacientams autogeninė treniruotė patinka labiau nei mankšta, nes nereikia judėti.
Antrosios reabilitacijos metu pacientą mes jau vedame į lauką. Tai viena iš didžiausių jo pergalių. Be abejo, į lauką jis eina ne vienas, jums teks padėti, paaukoti savo laiką. Neišvengiamai ateina momentas, kai ligonis dar nėra savarankiškas, o artimiesiems darbo praradimas būtų sunkus psichologinis ir materialinis išbandymas. Be to ir jiems reikia pailsėti, atgauti jėgas, šeimai yra svarbu priimti ir kitų žmonių pagalbą. Todėl visai normalu pasamdyti slaugantį žmogų (nebūtinai turintį medicininį ar kokį specialų išsilavinimą), kuris nors kelias valandas pabūtų su ligoniu, geranoriškai pabendrautų, lydėtų pasivaikščiojimų lauke metu. Jis išmoktų mankštos pratimų ir padėtų pacientui juos atlikti. Svarbu, kad tas žmogus būtų nuoširdus, o ne tik dėl pinigų dirbtų.
Kai jau pacientas išeina į lauką pasivaikščioti, reikia jį motyvuoti, kad judėjimas labai naudingas, pamažu ilginti nueinamą kelią. Juk patyrusiam insultą yra iššūkis pirmą kartą troleibusu išvažiuoti į miesto centrą. Vienam savo pacientui tarp procedūrų daviau užduotį pasivaikščioti po senamiestį, kur jis dirbo prieš insultą. Tos vietos jam buvo brangios, eidamas jis sutiko draugų, pasišnekėjo. Jam buvo svarbu bendrauti su žmonėmis, nesijausti vienišam. Pasijuto labai daug pasiekęs ir sustiprėjęs. Sveikiesiems tai atrodo smulkmena – pasivaikščioti po senamiestį, o po insulto žmogui tai jau iššūkis.

 

3 etapas: Dar didesnis fizinis krūvis ir smulkiosios motorikos vystymas
Praėjus keliems mėnesiams po antrosios reabilitacijos, prasideda trečioji reabilitacija. Dabar atliekamas jau daug intensyvesnis masažas, sudėtingėja atliekami pratimai, ilgėja nueinamos distancijos. Aktyvėja paciento gyvenimas, jam jau atsiranda noras ką nors veikti, skaityti, būti naudingam kitiems.
Reikia paskatinti, kad pacientas atrastų mėgstamą veiklą rankoms, kad būtų vystoma smulkioji motorika. Lankstymas iš popieriaus, siūlų vyniojimas, mezgimas ne tik intensyviai lavina pažeistą ranką, bet ir teigiamai veikia smegenis, gerina nuotaiką.
Taigi, artimųjų dėmesys, meilė, dienos ritmas, masažai ir mankšta tikrai padeda atsitiesti po sunkios ligos.